Šventoji mūsų žemė

Šventosios gyvenvietė išsidėsčiusi ant Šventosios upės kranto. Upės ilgis- 73 km. iš jų virš 30 km. eina valstybinė siena tarp Lietuvos ir Latvijos. Šiuo metu, kur baigiasi Šventosios gyvenvietes ir Palangos miesto riba, veikia Būtingės pasienio postas ir muitinė. Čia artimiausias kelias i Latvijos miestus Liepoja ir Ryga. Šventoji - tai sena žvejų gyvenvietė isikūrusi prie upės žiočių. Šventoji 1542 m. pažymeta H.Celijaus žemėlapyje. XVI-XVII amžiaus

Lietuvos pajūrio žemėlapiuose Šventosios upės žiotyse jau galima rasti Heligaw arba Heiligen vardu vadinama uostą. Jonas III Sobieskis 1679 metais suteikė privilegiją anglams Šventosios uoste verstis prekyba, o pati Šventoji net buvo pavadinta karaliaus vardu ­Janmarienburgu. Deja, Šventosios uosto konkurenų bei Rygos sėkminga veikla suinteresuotų sluoksnių intrigos pasiekė tikslą ­prekių srautai per Šventosios uostą greitai nutrūko ir uostas sunyko.

Šventosios uostas buvo vėl prisimintas Lietuvai po pirmojo pasaulinio karo, atkūrus nepriklausomą valstybę. Neturint Klaipėdos ir derantis su Latvija dėl šventosios ir Palangos jaunai besikuriančiai Lietuvos valstybei buvo iškilusi grėsmė likti be išėjimo į jūrą ir savo uosto. Kai tapo aišku, kad Šventoji lieka Lietuvos sudėtyje, su ja buvo siejamos visos Lietuvos jūreivystės viltys. 1925 m. buvo pradėta iš esmės naujo Šventosios uosto statyba: įrengti šiaurės ir pietų molai, Šventosios upėje vakarų krantinę, atlikti dugno gilinimo darbai, į uostą nutiestas siaurasis geležinkelis. 1932 m. buvo pastatyti vidiniai molai, pietų krantinę, 1932-1937 metais rytų krantinę, įrengti du žiemos baseinai (Naftos terminalas Būtingėje, 1994). Lietuvai susigrąžinus Klaipėdą Šventosios uosto reikšmė vėl sumažėjo, o Klaipėdą prieš antrąjį pasaulinį karą okupavus vokiečiams, didesnių darbų Šventojoje jau nesuspėta atlikti. 1685 metais Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, tai ženkliai pagerino uosto ekonomika. 1701 m. Šiaures karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. XVIII a. buvo teikiami ivairus uosto atstatymo projektai.

1923-1925 buvo pradėti uosto atstatymo darbai. 1939-1940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uosta negalėdavo įplaukti, nes smelis užnešdavo uosto vartus. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui ''Pajuris ''.

1973 m. Šventoji buvo prijungta prie Palangos.